Apie džiugų į mano namus atėjusį dalyką
Pelėsiais ir kerpėm baigia mano blogiūkštis apaugt, ypač po visu mano lėkštumu sublizgėjusio įrašo apie.. batų nuotrauką.. :D Dabar man labai už jį gėda. :D bet niekada netrinu tokių dalykų. Tegul sau būna, kaip gyvas priekaištas ir priminimas, ko daryti nereikia, ir ką reikia savyje keisti. O….
…o šiaip tai tingiu. Rašyti. Kartais noriu, o kartais tingiu. Bangom visa tai… Bet dabar vis tiek parašysiu dar vieną lėkštą įrašą, nes labai džiugus dalykas į mano namus atėjo. :)
Šių metų kovą labai susidomėjau atliekų rūšiavimu, todėl, kad ne itin toli nuo mano namų staiga netikėtai atsirado gražieji spalvingieji stiklo, plastiko ir popieriaus konteineriai. Pradėjau įkyriai namiškiams zirsti, kad mes būtinai turim rūšiuoti. Namiškiai pamanė, kad aš eilinį kartą nusišneku, ir leptelėjo man pirmą ant liežuvio užplaukusią mintį - mol, iš tų konteinerių atliekos vis vien į bendrus sąvartynus nukeliauja, čia tik akių dūmimas toks. Užmuškit, bet niekaip nesuprantu, koks tikslas tokiu būdu dumti kažkam akis… :) bet, šiaip artaip, parašiau laišką Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui, ir už keleto dienų gavau labai gražų ir draugišką atsakymą, kad atliekos ”keliauja skirtingais keliais ir jau nepatenka į komunalinių atliekų sąvartynus. Antrinių žaliavų perdirbimas - kai kurių įmonių pelno šaltinis, todėl jie suinteresuoti gauti žaliavos, kuri ir atkeliauja iš spalvotų konteinerių. Galite pasiūlyti šeimai apsilankyti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse, tuo pačiu atvežti senai rūsyje dūlančių baldų ar kt. atliekų. Pamatysite, kaip išrūšiuojamos atliekos, o tuo pačiu darbuotojai papasakos kur jos keliauja.”
Mano skeptiškai nusiteikusi šeima, žinoma, į jokias atliekų surinkimo aikšteles keliauti nė nemanė, ir sugalvojo dar gudresnį “argumentą” - toli. Tie konteineriai. Iš tiesų, iki jų net kokie 400m!!! :) Aš nunešiu - ryžtingai pasakiau, ir mama ėmė dėti kampan nereikialingus stiklainius. “Nešk, kad nori”. Vis dar manė, kad tai eilinis mano nupušimas. Kiek vėliau, pamačiusi, kad tikrai nešu, mama sugalvojo spalvingiesiems konteineriams palikti ir plastikinius butelius nuo pieno. Du kartus per savaitę iš vienos ligoninėje dirbančios moterėlės namiškiai perka pieną. Toji moteris jį pilsto į mineralinio vandens butelius, kuriuos parsineša iš ligoninės - tokių butelių šitoj įstaigoj kasdien atlieka nemažai. Taigi, pienuotus butelius mama išplaudavo, ir sustatydavo kampe už šiukšlių dėžės. Irgi išnešdavau.
Bet šito man buvo mažai. Vis žiūrėdavau, kaip kibiran metami visokie maišeliai nuo duonos ir dėžutės nuo kruopų, ir taip širdį skaudėdavo… Tai savo kambario pasienyje pasistačiau porą nudrengtų prekybcentrinių maišelių (mat virtuvėje - dar vienas iš gudriųjų argumentų - šiukšliadėžėms vietos dievaži neatsirastų) ir nešdavau savo kambarin visas mano ir, jeigu pričiupdavau “nusikaltimo vietoje”, kitų atliekas. Po kurio laiko mama pastebėjo, kad į bendrąją šiukšlių dėžę patenka kur kas mažiau atliekų. Mums vis kildavo bėdų su tuo standartiniu konteineriuku, kurį ištuštinti kartą kas dvi savaites atvažiuoja šiuškliavežė - vis netilpdavo visas šalmštas. O čia žiū: aš viena rūšiuoju, o vietos ohoho kiek atliko…
Ir todėl šiandien mūsų virtuvėje atsirado džiugus dalykas - pora metalinių šiukšliadėžių: popierių ir plastiką rūšiuosim visi. Vuhu! Beliko įgyvendint pūvančių dalykėlių kompostavimo planą. :)
O šios džiugios naujienos moralas.. :D pagal lietuvių liaudies patarlę: lašas po lašo ir akemenį pratašo. Arba, kitaip sakant, nereikia nuleist rankų vos susidūrus su skeptiškai nusiteikusiais namiškiais. Niekada. :)
Vuhu! :D
man tikrai labai džiugu… :))
2008-09-13 22:38
Pagarba :D .
O rašyt netingėk, netingėk…
2008-09-14 13:59
ahh… Stengsiu :)
2008-09-14 20:23
Tikrai verta pagerbti :) Įdomu, jeigu mąstytume Lietuvos ribose, kiek paplitęs atliekų rūšiavimas šiuo metu? Ta prasme, realus, o ne pastatytų merdėjančių konteinerių. Nors ir užsienyje tas paplitimo laipsnis būtų įdomus. Kaip manote?
2008-09-15 00:36
Jei rūšiuotų bent vienas procentas populiacijos - būčiau nuoširdžiai maloniai nustebintas…
Nors maloniai nustebino ir tai, kad ne visos išrūšiuotos šiukšlės suverčiamos į vieną krūvą (jau nešnekant apie vieną šiukšlių mašiną) :) .
2008-09-15 09:16
Hmm.. nežinau, niekad nieko neteko girdėti apie tokias statistikas. Čia šiaip toks sunkiai pamatuojamas dalykas… Kaip ir neaišku, kiek Lietuvoje yra vegetarų :) irgi nežinia, kaip tai apskaičiuoti. Tos gyventojų apklausos, kur paskambina dviems tūkstančiams žmonių ir pritaiko duomenis likusiems pustrečio milijono (trijų Lietuvoj jau nelabai yra) tai juk pievų gėlės… Šiuo klausimu visiškai neinformatyvus dalykas.
Mano daug laiko Vokietijoje leidžianti vokiečių kalbos mokytoja vis sakydavo, kad rūšiavimas ten natūralus ir įprastas, savaime suprantamas dalykas, kad apskritai žmonės švarūs ir taupūs. Bent jau tame provincijos mieste, kuriame gyvena jos giminaičiai… :)
Redagavo vegetare 2008-09-15 09:19
2008-09-16 01:02
na taip, tokios apklausos gal ir ne visais klausimais tinka, bet jei žmonės, kuriems skambinama, parenkami tikrai atsitiktinai, tai bent kažkiek realus vaizdas yra gaunamas. Iš kitos pusės, geresnio varianto tam kaip ir nėra - jei prie kiekvieno žmogaus bus aparačiokas, generuojantis apklausas, į kurias privaloma atsakyti, tai čia jau bus labai nelinksmo totalitarinio režimo vaizdialis :P .
Na taip, užsieny yra kitaip. Ypač išsivysčiusiose šalyse. Ir tose, kur žmonių mentalitetas kitoks - posovietinėse šalyse, deja, dažniausiai visgi vadovaujamasi "po manęs nors ir tvanas" strategija…
2008-09-16 23:02
Džiaugiuos aptikusi gerą blogą ir bendramintę.
Mano šeimoje ir aplinkoje labai pažįstama situacija, kurią tu aprašei.
Dėl statistikos. Skaičiai turi tendenciją kisti, kai atsiranda vis daugiau žmonių realiai ągyvendinančių "do your bit" įdėją(liet. skambėtų: padaryk bent tai, kas nuo tavęs priklauso).
Šia vasarą įsimylėjau Vokietiją, kuri yra atliekų rūšiuotojų rojus. Mes neturime kitos išeities kaip tik patys jį kurti :-).
2009-01-02 20:40
Puikus straipsnis apie tai kaip žinios tampa įpročiu. Aš šį rudenį pradėjau kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas. Gyvenu bute, bet visai netoli turim maža daržą. Pradžioje sudėjome į krūvą ir su kastuvu susmulkinom atliekas, kurios susidarė nuimant daržoves. Vėliau pradėjau nešti yrančias virtuvės atliekas. Svarbu palaikyti drėgmę ir kartas nuo karto perkasti. Gal apie tai ir aš straipsnį pagimdysiu.
2009-07-06 18:04
Jėėė!!! Super! Spaudžiu dešinę :) Toks optimistinis ir įkvepiantis įrašas:) Pati rūšiuoju, nors vienas iš butiokų zyzia, bet irgi rūšiuoja :D Nes tiesiog viskas paruošta kaip ant lėkštutės :) Patogu, kompaktiška, nesimaišo, bet po ranka :) Tėvai gyvena kitame mieste, bet, garbės žodis, sumąstysiu kaip patraukti juos rūšiuoti :) Be to, yra žalio taško tokis lankstinukas ką mesti ir ko nemesti į spalvotus atliekų konteinerius. Jeigu neturi, galiu persiųsti - surinkau kompiuteriu :) Galbūt yra žalio taško svetainėje - neaptikau. M? Jei kas, duok žinoti, atsiųsiu :) Atmintinė trumpa, gali prisiklijuoti prie šaldytuvo , ar kitur kur patogu ir patrauklu akiai:) Tiek :]