Apie du zuikius
Jau prieš gerą savaitę su namiškiais gavom progos sukti galvas, mat liepos penktąją nusimatė du šaunūs, labai lankytini renginiai. Svarstėm, ką daryti ir svėrėm, kuris vertesnis, kol galų gale nutarėm vienu šūviu nušauti du zuikius.
Taigi, labai anksti ryte, kokią dešimtą valandą :), susėdom automobilin ir skuodėm į “Gyvosios archeologijos dienas Kernavėje“. Pamačiau inkviziciją, senovinius žaidimus, paragavau naminio midaus (taip! vardan savo šaknų pažinimo nusižengiau įsitikinimams!), su labai smagiu dėde medžio dirbėju išbandžiau senobinį grąžtą (dvidešimt penki tūkstančiai apsisukimų per metus, smagusis dėdė pats skaičiavo :)), siuvau senobinį batą, pabarškinau užsieniečio iš Prancūzijos kalnų atvežtais akmenim - kone seniausiais žinomais muzikos instrumentais žmonijos istorijoje (garso tembras ausiai labai mielas, kaip kokių varpelių), prapliupus lietui, ėjau ieškot, gal kas luotą (Nojaus arką :) skobia, gi iš tiesų, kalno papėdėj skobė ir dar labai šauniais būgnais būgnyjo. Pamačiau, kaip kalamos monetos, kaip gaminami alaviniai dirbiniai, kaip įtempiamas ilgio sulig pačiu šauliu lankas, likau visiškai prikaustyta “Trijų keturiose” atliekamų sutartinių ir dar daug daug margybių įdomybių išvydau.
Tumet vėl sėdom automobilin ir nudardėjom namų link, pusę aštuonių buvom prie Kulautuvos, kur vyko dainuojamosios poezijos festivalis “Akacijų alėja“. Pernai šiame festivalyje nebuvau, o štai užpernykštį šiųmetinis gerokai aplenkė kokybe. Stakėnas neprisigėrė ir nebuvo dėdžių, kniaukiančių suvažinėtų katinų balsais, vien tik žavi, rimta ir žaisminga, šilta, miela ir lengvai liūdna muzika.
Žodžiu, du zuikius nušoviau sėkmingai, ir apturėjau labai šaunią dieną. :)
2008-07-07 01:32
Nelabai vegetariška šaudyti zuikius, geriau jau dvi morkas vienu metu išrauti ;-) O šiaip smagi diena turėjo būti :-)
2008-07-07 15:13
Toks yra posakis "iš dainos žodžių neišmesi", beje, kur ne kur galima aptikt nuomonę, kad būtent šio posakio dėka uolioji krikščionybė iš mūsų kultūros galutinai neištrynė senųjų dievybių, pvz. dainose vis dar randam Didžiosios Lelos vardą (leliumoj). :) Tiesa, čia ne daina, o posakis, bet kas liečia lietuviškus dalykėlius aš esu už jų saugojimą. Ir šaudau žodžiais zuikius be jokio širdies skausmo :)))